PERSONSKADEADVOKATEN.NO

SUSIŽEIDŽIAU NORVEGIJOJE – KOKIAS TEISES AŠ TURIU?

1. ĮVADAS

Kiekvienais metais gyventi ir dirbti į Norvegiją atvyksta daug žmonių. Deja, tačiau laikas nuo laiko darbe įvyksta nelaimingi atsitikimai, dėl kurių žmonės patiria darbines traumas arba suserga profesinėmis ligomis. Asmenys patyrę tokius susižeidimus darbe turi teisę į išmokas iš socialinės draudimo sistemos ir teisę į kompensaciją iš darbdavio draudimo kompanijos. Išsamiai aprašyti visas nukentėjusiojo turimas teises yra neįmanoma, tačiau tikėtina, kad žemiau pateikiamas aprašymas bus naudingas.

2. DRAUDIMINĖS IŠMOKOS IR KOMPENSACIJOS SUSIŽEIDIMO ATVEJU

Kas turi teisę į kompensacijas susijusias su profesiniu susižeidimu?

Visi asmenys, kurie patiria susižeidimus atlikdami darbą norvegų darbdaviams, turi teisę į kompensacijas. Tokia pati nuostata galioja ir tiems asmenims, kurie dirba užsienio įmonėse, vykdančiose savo veiklą Norvegijoje, jei toji įmonė, kurioje asmuo dirba, yra darbdavio mokesčio mokėjimo Norvegijoje objektas.

Kompensacijų už susižeidimus patirtus darbo metu tvarka galioja tiktai dirbantiesiems, t.y. visiems, kurie atlieka darbą/užduotį darbdavio naudai. Tai liečia tiek nuolatines darbo sutartis, tiek ir terminuotas darbo sutartis turinčius darbuotojus, dirbančius visą darbo dieną ar dirbančius dalį darbo dienos. Įstatymai nenumato tokių pačių teisių asmenims vykdantiems individualią darbinę veiklą.

Kiekvieno darbdavio pareiga yra apdrausti savo darbuotojus. Darbuotojai turi teisę į kompensaciją net ir tuo atveju, jei darbdavys neapdraudžia jų nuo profesinių susižeidimų. Teisę į kompensaciją turi ir asmuo dirbantis be galiojančio leidimo buvimui šalyje ar asmuo, kuris nemoka mokesčių ir pan.

Pranešk apie įvykį!

Labai svarbu, jog apie įvykį kaip įmanoma greičiau būtų pranešta socialinio draudimo kontorai (norv.: trygdekontoret) bei draudimo kompanijai, su kuria darbdavys yra sudaręs draudimo sutartį nuo profesinių susižeidimų. Jeigu darbdavys nėra sudaręs draudimo nuo profesinių susižeidimų sutarties nei su viena draudimo kompanija, apie įvykį turi būti pranešta Draudimų nuo profesinių susižeidimų draugijai Osle (norv.: Yrkesskadeforsikringsforeningen i Oslo).

Apie įvykį turi būti pranešta raštu. Pareiškimas gali būti rašomas ir anglų kalba. Be asmeninių duomenų apie nukentėjusįjį pareiškime taip pat turi būti nurodoma informacija apie patį susižeidimą ar susirgimą, kada ir kur susižalojimas įvyko, darbdavio vardas, pavardė, adresas, ir t.t. Paprastai draudimo bendrovės turi paruošusios pranešimo apie susižalojimą formas, kurias reikia užpildyti.

Apie įvykį turi būti pranešama kaip įmanoma greičiau. Jei kartais asmuo dėl kokių nors priežasčių nepraneša apie susižeidimą laiku yra tikėtina, jog teisė į kompensaciją bus prarasta. Senaties terminas teisei į kompensaciją profesinio susižeidimo atveju sueina praėjus trims kalendoriniams metams nuo įvyko. Tai grindžiama tuo, jog per šį laikotarpį nukentėjusysis turėjo pastebėti simptomus ar reiškinius, kuriais remiantis reikalaujama atlygio.

Už kokius susižeidimus priklauso kompensacija?

Kompensacijų už profesinius susižeidimus įstatymas (norv.: Yrkesskadeerstatningsloven) taikomas susižeidimams ir ligoms, kurie įvyko „dirbant darbą darbo vietoje darbo metu“.

Dažniausiai pasitaikantys susižeidimai, suteikiantys teisę į kompensaciją, yra įvairūs įsipjovimai, smūginiai susižeidimai, susižeidimai patirti nukritus ir pan. Prie susižeidimų galinčių pretenduoti į kompensaciją taip pat yra papildomai įtraukiama visa eilė profesinių ligų, tokie kaip odos ar plaučių ligos.

Neginčijama sąlyga kompensacijai gauti yra ta, kad susižalojimas ar susirgimas buvo sukeltas dirbamo darbo ar darbinės aplinkos išdavoje, nustatytu darbo laiku ir darbo vietoje.

Kokio dydžio kompensacijos galima tikėtis?

Jeigu įvykis atitinka aukščiau aprašytas sąlygas, galima reikalauti kompensacijos už ekonominius netekimus. Į reikalaujamos kompensacijos dydį gali būti įtrauktos patirtos bei būsimos išlaidos, taip pat ir planuotų pajamų netekimas bei būsimų pajamų negavimas. Papildomai galimi ir alimentai jei patirti susižalojimai turi ilgalaikių ir ūmių pasekmių (esant didesniam nei 15 proc. invalidumui).

Tam tikro pobūdžio darbiniai susižeidimai taip pat gali turėti papildomas teises išplaukiančias iš gyventojų draudimo sistemos.

Svarbu yra prisiminti išsaugoti visus čekius ir kt., tam, kad vėliau būtų galima dokumentais pagrįsti patirtą žalą ir t.t.

Kiek laiko užima bylos nagrinėjimas?

Profesinių susižalojimų bylų tyrimai paprastai užtrunka labai ilgai. Kartais, bylos tyrimas gali trukti kelerius metus. Tai yra susiję su tuo, jog kompensacijos dydis dažnai yra nustatomas kuomet asmens patirti susižeidimai jau yra ištirti ir pagydyti arba asmens būklė dėl patirtų susižeidimų yra stabilizavusi.

Kas jei aš nesutinku su draudimo kompanijos žalos įvertinimu?

Jei asmuo nesutinka su draudimo kompanijos įvertinta žala, tuomet jis/ji gali apskųsti bylą Draudimo skundų kontorai (norv.: Forsikringsklagekontoret). Skundo nagrinėjimas yra nemokamas. Taip pat asmuo gali pateikti teisminį ieškinį, tačiau tai dažnai įtraukia papildomą riziką ir t.t.

3. TEISĖS NUMATYTOS GYVENTOJŲ DRAUDIMO SISTEMOS DĖL PATIRTŲ PROFESINIŲ SUSIŽEIDIMŲ

Kas turi teisę į išmokas iš gyventojų draudimo sistemos?

Jei darbuotojas, patyręs su darbu susijusius susižeidimus ar susirgęs profesinėmis ligomis, yra gyventojų draudimo sistemos (norv.: Folketrygden) narys, jis/ji taip pat gali turėti teisę į socialines išmokas.

Todėl susižeidusieji darbo metu pagal savo gyvenamą vietą turi kreiptis į socialinio draudimo kontorą (norv.: Trygdekontor) kad susižinotų apie atitinkamas teises.

Asmenims, kurie yra Norvegijos gyventojų draudimo sistemos nariai, gyventojų draudimas pilnai padengs būtinas išlaidas susijusias su medicinine pagalba, gydymu, medicininių prietaisų įsigijimu, sunaudotų medžiagų, būtinų medicininių preparatų įsigijimu ir pan.

Jei asmuo patyrė ilgalaikio pobūdžio ir ūmius darbinius susižeidimus ar profesinius susirgimus, jis/ji taip pat turi teisę į alimentus, kurie mokami kaip priedas prie išmokų gaunamų iš draudimo kompanijos.

Gyventojų draudimo įstatyme yra numatyta visa eilė nuostatų numatančių ir didesnes teises, tarp kurių pagrindinės yra tokios kaip: apmokamas biuletenis, apmokamas reabilitacinis periodas, atlygis už laiką praleistą grįžimui į darbo rinką ir t.t.

Apie profesinius susirgimus ir profesinius susižeidimus pranešti būtina kaip įmanoma greičiau. Jei asmuo nepraneša apie susirgimus nustatytu laiku – teisė į gyventojų draudimo išmokas gali būti prarasta.

Kur man kreiptis pagalbos?

Asmenims, kurie patyrė darbinius susižeidimus/profesines ligas, atitinkama draudimo kompanija dažnai padengia išlaidas advokatui. Tokiai galimybei nesant, vadovaujantis nustatyta tvarka, galima nemokama juridinė pagalba (asmenims su mažomis pajamomis).

Del artikkel: